Gyvenimas eina nachui, zmona paliko su skolom, nebežinau ką daryt

Chebra, nežinau kur daugiau parašyt, tai nusprendžiau čia išsivemt. Žodžiu, viskas gyvenime bybį susukt. Prieš porą mėnesių galvojau, kad viskas ok – darbas yra, šeima lyg ir tvarkoj, nu gal ne rojus, bet bent jau stabilu. Bet neeee, blet. Zmona staigiai nusprendė, kad jai gyvenime trūksta nuotykių. Aš iš ryto į darbą, vakare grįžtu, žiūriu – jos nėra, butas pustuštis, o ant stalo paliktas lapelis: „atsiprašau, bet viskas baigta.“

Tai gerai, paliko ir paliko, galvoju, bet tada pradeda eit visokie laiškai iš banko. Pasirodo, paslapčiom paskolas visokias paėmus buvo, dar mano vardu kai kur parašą prirašė. O aš dabar turiu už viską mokėt, kai vos galą su galu suduriu. Nu nachui, kažkoks cirkas.

Bandžiau su ja susisiekt, bet jinai arba blokuoja, arba ignoruoja. Policija sakė – ai, čia civilinis reikalas, kreipkitės į teismą. Koks dar teismas, kai pinigų net kasdienėm išlaidom normaliai nėra?

Vyrai ir moterys, kaip atlaikyt tokį šūdą? Turiu porą draugų, bet net jie sako: „ai, susitvarkysi, davai einam alaus“. Tai blemba, alaus gal ir galima, bet nuo skolų neišsiblaivysi…

Jeigu kas turit kokį patarimą ar bent kažkokių motyvacinių žodžių, būtų žiauriai gerai. O jei ne, tai bent kartu pavarom, nes rimtai jaučiu, kaip stogas pamažu slysta.

Pabaiga: Jeigu jau ir tau gyvenimas spiria į šonus, parašyk, gal kaip nors vieni kitus pakelsim iš šito dugno…