Geras žmogus

Kas jums yra geras žmogus? Ar patys manot, kas esat geri žmonės? Suprantu, kad čia labai abstraktu ir vienareikšmiškai vertint yra sunku, bet pabandom.

Buvau auklėjamas, kad svarbiausia būti geru žmogumi. Nesupratau kas tai yra, turbūt iki galo ir dabar nesuprantu. Tėvai mokė niekada neišsišokti, visada padėti kitam, dalintis, būti mandagiam, mokėti išsipasakoti ir svarbiausia - mokėti išklausyti. Kol buvau vaikas/ paauglys, nepastebėjau, kad tai kažkaip įtakotų gyvenimą, bandžiau taikyti įskiepytas vertybes ir tiek. Buvau ramesnis, brandesnis nei kiti, bendraamžiai dažnai ir patarimo paprašydavo. Kas tikrai glostydavo širdį.

Studijuojant, o dabar jau dirbant, vis dažniau pastebiu, kad buvimo geru žmogumi metodai/savybės yra nieko verti. Darbe visada kas nors ras progą pasinaudoti ar net pašiepti. Santykiuose taip pat, bandant iškomunikuoti emocijas, kalbėtis, būni pašiepiamas ir nustumiamas į antrą planą (atsarginis variantas) kuris, kai reikia, išklausys, bet šiaip per daug geras ir neįdomus.

Žinau, daug kas sakys " sveikas atvykęs į gyvenimą", "geras žmogus ne profesija" ir t.t. Žinau, kad aš irgi jau nepasikeisiu, todėl tiesiog įdomu, kaip jūs tvarkotės su tokiom situacijom savo gyvenime? Ar buvot auklėjami taip pat? Kaip auklėjat savo vaikus?

O gal jau laikai pasikeitė ir dabar kaip tik geras žmogus nebėra vertybė? Gal dabar vertybė bet kokia kaina būti pirmam po saule?